Metalo korozija – tai metalinių medžiagų pažeidimas, veikiamas aplinkinės terpės. Metalų rūdys yra labiausiai paplitusi korozijos forma. Korozijos metu metalų sąsajoje vyksta cheminės arba elektrocheminės daugiafazės reakcijos, dėl kurių metalas patenka į oksiduotą (joninę) būseną. Tai žymiai sumažina metalinių medžiagų stiprumą, plastiškumą, kietumą ir kitas mechanines savybes.
Korozija – tai elektrocheminis procesas, kurio metu metalai reaguoja su supančia aplinka, o dėl to suirimo prarandamos medžiagos savybės (pvz., mechaninis stiprumas, išvaizda, nepralaidumas skysčiams ir dujoms). Korozijos priežastis yra energijos skirtumas tarp metalo ir jo natūralios rūdos. Norint išgauti bet kokį metalą iš rūdos, reikia energijos. Ši „perteklinė energija“ skatina koroziją, nes metalas bandys grįžti į natūralią būseną.
Elektrocheminiu požiūriu korozija yra elektronų išsiskyrimas. Elektronų išlaisvinimo procesas vadinamas oksidacijos reakcija arba anodine reakcija. Tačiau šiuos elektronus reikia kažkur sunaudoti, todėl turi įvykti redukcijos reakcija arba katodinė reakcija.
Elektrocheminiu požiūriu korozija yra elektronų išsiskyrimas. Elektronų išlaisvinimo procesas vadinamas oksidacijos reakcija arba anodine reakcija. Tačiau šiuos elektronus reikia kažkur sunaudoti, todėl turi įvykti redukcijos reakcija arba katodinė reakcija.
sanitarinis nerūdijančio plieno vamzdis
